Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų - Juozas Olekas
Juozas Olekas

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys

Juozas Olekas

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn

Šeštadienį vyksta Europos Parlamento nario Juozo Oleko organizuojama konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“. Jos metu įvairūs specialistai diskutuoja apie socialdemokratinę Lietuvos perspektyvą regionų, savivaldybių ir seniūnijų plėtojimosi kontekste.

Pasak buvusio eurokomisaro ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europai Vytenio Povilo Andriukaičio Lietuvos Konstitucijoje įteisintas savivaldos modelis yra netinkamas ir pasenęs, o Europos Sąjungai pradedant įgyvendinti naująjį Žaliąjį susitarimą jau kitąmet, Lietuvos savivaldybės susidurs su teisinėmis problemomis, negalėdamos savarankiškai dalyvauti procesuose, įsisavinti lėšas ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

„Mes turime vienos pakopos savivaldą, savivaldybių tarybos yra kompetentingos tik, pagal Konstituciją, spręsti tam tikrus klausimus, bet seniūnijų savivaldos to daryti negali. Seniūnijos yra tik savivaldybės administracinis vienetas. Todėl Seimo pareiga yra pakeisti Konstitucinį administracinį savivaldos modelį ir, visų pirma, įvesti dvipakopę savivaldą. Apskričių tarybos yra renkamos Švedijoje, Suomijoje, Novergijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, bet Lietuvoje vis dar to neįteisinome.

Nerenkamos apskričių tarybos neturi biudžeto, neturi finansinių instrumentų. Lygiai taip pat ir savivaldybės – jos neturi pakankamo finansinio sverto, neturi teisės rinkti tam tikrus mokesčius. Dėl šių priežasčių jos negalės savarankiškai pretenduoti į Europos Sąjungos investicinius projektus. Mūsų šalies centralizuotas valdymo modelis nebėra tinkamas ir atliepiantis poreikius. Savivalda turi įgyti naujas galias ir teises ir čia turi būti sprendžiami pagrindiai žmonių gyvenimo reikalai“, – teigia V. Andriukaitis.

Buvęs eurokomisaras teigia, kad naujasis Europos žaliasis susitarimas yra nukreiptas į žmones ir atliepia aktualiausius šios ir ateities kartų poreikius. Deja, su esama valdymo struktūra, Lietuvos savivaldybės negalės pilnai įsisavinti lėšų ir įgyvendinti numatytas priemones. V. Andriukaitis pabrėžia, kad iki 2030-ųjų metų privalu siekti, kad kuo daugiau energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat skiriant reikalingą dėmesį pastatų renovavimui, viešojo transporto žalinimui ir transporto elektrifikavimui.

„Esu be galo dėkingas mūsų mažiesiems miestams, padaryta didelė pažanga. Bet žvilgtelkime į mūsų didžiuosius miestus, jei nuvažiuosime į jų pakraštes, namų kokybė ten yra ypatinga prasta, jie skylėti, šildo ne namus, o išorę, ir, tuo pačiu, ženkliai prisideda prie klimato kaitos“, – teigia V. Andriukaitis.

Šiuo metu pasaulyje gyvena 7.6 milijardo žmonių iš kurių maždaug pusė naudoja automobilius. Šių automobilių didelė dalis yra prastos kokybės – ypatingai Afrikoje, Azijoje. Jie išmeta didelį anglies dioksido kiekį, o Lietuva per pastaruosius 10 metų susiduria su vienu iš didžiausių temperatūrinių pakylimų. Naudojami prasti ir aplinką teršiantys automobiliai yra viena iš kertinių klimato kaitos problemų, o elektros stotelių diegimas, elektrinių automobilių naudojimo skatinimas yra veiksmingi sprendiniai stabdyti klimato kaitą.

„Mes kvėpuojame blogu oru, importuojame vėžį. Žmonės šito nesuvokia ir tai yra baisūs skaičiai. Todėl privalome nedelsdami galvoti kaip žalinti transportą. Šiais metais dėl taršos per anksti mirė per 400 tūkstančių žmonių. Po praėjusių metų sausrų kilo daug insultų, infarktų ir nuo jų mirė apie 90 tūkstančių žmonių. Dėl to, kad pakilo temperatūra, kilo gaisrai ir keitėsi klimatas Afrikoje, migruojančių žmonių srautas į ES sukėlė dar vieną stresą“, – teigia V. Andriukaitis.

Dar vienas aktualus naujojo Žaliojo susitarimo aspektas – geresnė sveikata dabarties ir ateities kartoms. Pasak V. Andriukaičio kai kalbama apie šį uždavinį, sveikata dažnai yra netinkamai interpretuojama, pasako jo, kai kalbama apie sveikatą, kalbama apie tai, kas ne medicininėmis priemonėmis turi užtikrinti didesnę galimybę sveikiau gyventi. Aplinkos sukeliami faktoriai lemia didelį sergamumą vėžiu, širdies, plaučių ligomis, teigia V. Andriukaitis.

„Mes nesuvokiame, kad kai kalbama apie sveiką maistą, mokyklą, fizinį aktyvumą, streso, triukšmo valdymą, oro taršos mažinimą, radiaciją – mes kalbame apie sveikatą. Štai kodėl sveikata visose politikos srityse apima visas kartas. Šioje vietoje savivalda turi ypatingai svarbų uždavinį. Savivalda turi suprasti, kad jeigu žmonės gyvena užterštoje zonoje ir dramatiškuose kamščiuose, jie gyvena ne sveikoje aplinkoje“, – teigia V. Andriukaitis.

Galiausiai, V. Andriukaitis sako, kad privalu koncentruotis į aplinkai draugišką maisto produkciją, kuri naudotų mažiau pesticidų ir stimuliatorių, trašų. Siektinas tikslas yra žiedinė ekonomika, kuri būtų atsinaujinanti, sunaudojanti kiek įmanoma daugiau atliekų. Pasak buvusio eurokomisaro už to slypi didelė industrija, taip pat, didelės galimybės steigti darbo vietas. Savivaldos turi suvokti, kad visos sprendimų priėmimo institucijos yra sujungtos viena grandine, o mąstymas turi būti integruotas ir holistinis.

„Klimato kaita jau sunaikino 16% biologinių rūšių. Pradedant nuo grybų, uogų ir baigiant vabalais ir paukščiais. Pats įsitikinau – biomasė yra dramatiškai pakitusi, už to slypi paukščių, bičių nykimas, apdulkinimo mažėjimas, derlių nykimas, tai yra didelės klimato kaitos bėdos. Štai kodėl turime būti susirūpinę – Europos žaliasis susitarimas yra reikalingas dėl to, kad žmonės yra rimtoje krizėje“, – teigia V. Andriukaitis.

Buvęs eurokomisaras konferencijoje pabrėžė, kad 503 milijardai eurų Europos ilgamečiame biudžete yra skirti klimatui ir aplinkai, jie pasieks ES šalis – nares. V. Andriukaitis sako, kad dėl šių lėšų varžysis visos ES valstybės, o Lietuva jau atsilieka. Skirtos lėšos yra didelis investicijų paketas, bet norint į jas pretenduoti savivaldybės turi turėti savivaldos mokestinę, finansinę, skolinimosi teises, kurių pastaruosius 30 metų jos neturi.

Konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“ – tai organizatorių inicijuotos viešosios konsultacijos regionų, savivaldybių ir seniūnijų bei bendruomenių plėtojimosi klausimais – tam, kad iškilę iššūkiai būtų įveikti, o galimybėmis būtų tinkamai ir geriausiu būdu pasinaudota. ES žalioji programa (EU Green Deal), nauja 7-metė finansinė perspektyva 2021 – 2027 metams ir ateities Europos (Next Generation EU) finansinė priemonė sukuria naujas galimybes Lietuvai ir jos regionams, savivaldybėms bei seniūnijos.

Tačiau kartu tai yra ir didžiulis iššūkis visiems, kad tomis galimybėmis būtų tinkamai ir pilnai pasinaudota. Regionų, savivaldybių ir seniūnijų bei bendruomenių pajėgumas ir gebėjimai tinkamai – racionaliai ir efektyviai – panaudoti milžiniškas lėšas į perspektyvą orientuotam plėtojimuisi paskatinti, tampa ypač svarbus. Deja, Lietuvos DNR planas nenuteikia optimistiškai, nes kyla rimta rizika, jog daugiau kaip 6 mlrd. eurų gali būti panaudoti netinkamai ir nesukurti laukiamo žaliosios perspektyvos, ciklinės ekonomikos, bioekonomikos, biotechnologijų, skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto ir robotizacijos proveržio Lietuvoje.

Todėl regionų, savivaldybių, seniūnijų ir bendruomenių vaidmuo tampa dar svarbesnis – jos tiesiog galėtų ir turėtų užduoti toną visai šiai naujai į ateitį orientuotai ekonomikai, nes geriausiai žino žmonių poreikius bei lūkesčius.

Daugiau naujienų:

English version »

Mūsų svetainėje naudojame slapukus

Norėdami tęsti naršymą, patvirtinkite, kad sutinkate su slapukų rinkimu šioje svetainėje.