„Aš balsavau už šią rezoliuciją kaip vienas iš nedaugelio šioje salėje gimęs tremtyje. Mes čia, atstovaudami Europos žmones, turime viltį sukurti geresnę Europą. Bet tai – nieko naujo. Tokias viltis mūsų tėvai bei seneliai turėjo prieš 80 metų. Tačiau du tironai visas jas nubraukė pasirašydami slaptuosius protokolus ir sukeldami žiauriausią istorijoje karą Europoje.
Masinės žudynės, holokaustas bei tremtys. Mano tėvai, seneliai kartu su dešimtimis tūkstančių Lietuvos žmonių, taip pat buvo išvežti į Sibirą gyvuliniuose vagonuose.
Aš ten gimiau. Dar beveik dešimtmetį po karo mes su ginklu rankose kovojome už laisvę. Daliai iš Jūsų apie šį laikotarpį už geležinės sienos, sprendžiant iš kai kurių pasisakymų, yra mažai žinoma.
Todėl norint būti teisingiems prieš savo vaikus ir anūkus bei sukurti teisingesnę, laimingesnę Europą, mes negalime leisti pasikartoti panašioms tragedijoms. Turime prisiminti praeitį, kad galėtume kurti ateitį. Tam reikalinga ši rezoliucija ir programos finansavimas.”
J. Oleko kalba pasiūlymams dėl rezoliucijos „Europos atminimo svarba Europos ateičiai”