Vengrijoje iškilo grėsmė demokratijai ir pagrindinėms teisėms, todėl ES turi imtis veiksmų apsaugoti piliečius ir teisinę valstybę, ketvirtadienį diskusijoje pažymėjo europarlamentarai.
Diskusijoje
su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja Vera Jourová ir ES
pirmininkaujančia Kroatija dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė, kad Vengrijos
vyriausybės paskelbtos neatidėliotinos kovos su pandemija priemonės,
tokios kaip neribotos trukmės nepaprastosios padėties paskelbimas,
neatitinka ES taisyklių ir kelia didelį pavojų demokratijai.
Keletas EP narių paragino Europos
Komisiją užbaigti teisinį tikrinimą ir pradėti pažeidimų procedūrą. Jie
paprašė sustabdyti mokėjimus Vengrijai pagal naują finansinę programą ir
atkūrimo planą, nebent būtų laikomasi ES įstatymų. Jie taip pat
kritikavo pasyvų ES Tarybos požiūrį ir reikalavo, kad ji pereitų prie
Parlamento inicijuotos ES sutarties 7 straipsnio procedūros.
Vis dėlto kai kurie EP nariai gynė
demokratiškai išrinkto Vengrijos parlamento sprendimus ir prilygino
šalyje priimtas išskirtines priemones kitų ES valstybių, tokių kaip
Prancūzija ar Ispanija, veiksmams.
Balandžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas jau pareiškė, kad Vengrijos sprendimai pratęsti nepaprastąją padėtį neribotam laikui, leisti vyriausybei priimti dekretus ir susilpninti parlamentinę priežiūrą yra „visiškai nesuderinami su Europos vertybėmis“. EP pabrėžė, kad visos su COVID susijusios priemonės „turi atitikti teisinės valstybės principus, būti griežtai proporcingos […], aiškiai susijusios su tebevykstančia sveikatos krize, ribotos trukmės ir reguliariai persvarstomos“.