Antradienį Europos Parlamente vyko pakartotinis Lenkijos deleguoto Europos komisaro Janusz Wojciechowski klausymas. Antrąjį susitikimą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai vertino pozityviai, o Baltijos ir visoms po 2004 m. į Europos Sąjungą (ES) įstojusioms šalims kandidatas pažadėjo per sekančius 5 metus užtikrinti vidutinio ES lygio išmokas, po klausymo teigė Europos Parlamento narys J. Olekas
Pirmojo klausymo metu Europos Parlamento narių neįtikino kandidato pateikti atsakymai, parlamentarai pasigedo gilesnio sričių ir problemų suvokimo, detalesnių atsakymų į klausimus.
Vykusio antrojo klausymo metu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys J. Olekas uždavė klausimą apie kaimo plėtrą bei nelygias tiesiogines išmokas ūkininkams skirtingose ES šalyse.
„Nelygybė tarp valstybių – narių turėtų liautis. 2004 metais vyko ES plėtra ir bendrojoje žemės ūkio politikoje nebegalima Europos dalinti į senąją bei naująją Europą”, – į J. Oleko užduotą klausimą atsakė deleguotas Eurokomisaras J. Wojciechowski.
Kandidatui pilnai neatsakius į pateiktą klausimą, EP narys J. Olekas pareikalavo pažadėti, jog šios kadencijos metu tai bus prioritetinis klausimas.
„Aš noriu iš Jūsų išgirsti: „Per savo kadenciją, ne kažkada ateityje, bandysiu pasiekti, kad išmokos naujai (po 2004 m.) įstojusioms šalims – narėms pasiektų bent vidutinį lygį””, – kandidato reikalavo J. Olekas.
„Taip, tai įvyks per mano kadenciją”, – pažadėjo J. Wojciechowski.
Europos Sąjunga ūkininkams, veikiantiems narėse – šalyse užtikrina bazinę finansinę paramą. Parama pagal bazinės išmokos sistemą kasmet skiriama teises į išmokas turintiems ūkininkams, jiems deklaruojant reikalavimus atitinkančius hektarus ir kartu nurodant teisių į išmokas skaičių.
Visos ūkininkui paskirtos teisės yra vienodos vertės, bet jeigu ES šalis pasirinko tokį metodą, gali skirtis įvairiems ūkininkams paskirstytų teisių į išmokas vertė. Todėl priklausant nuo šalies – narės šios tiesioginės išmokos gali skirtis. Nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą rytų šalyse dirbantys ūkininkai gauna ženkliai mažesnes bazines išmokas nei ūkininkai, veikiantys kitose ES šalyse.
Šį metodą pasirinkusios ES šalys susitarė palaipsniui mažinti teisių į išmokas verčių skirtumus ir pasiekti, kad jos susilygintų su vidutinėmis vertėmis (ar prie jų priartėtų). Šis procesas dažnai vadinamas vidine konvergencija.
