EP narys Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?...“
Juozas Olekas

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys

Juozas Olekas

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys

EP narys Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?…“

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten – medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus.

Ne veltui mūsų protėviai garbino mišką ir jame gyvenančias būtybes, dažnai tikėdami, kad nėra nieko didingesnio nei miškų ir girių visumos šventovė. „Mirsiu aš dar negreitai. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius prastovės“, – V. Krėvės „Skerdžiuje“ dėstė Lapinas. Vis dėl to Grainiui principingai nukirtus liepą Lapino gyvenimas pasibaigė.

Simbolinę reikšmę turintis lietuvių literatūros kūrinys, ypatingai jaunajai kartai, padės paprasčiau įsivaizduoti kodėl mūsų gamtos, medžių ir, ypatingai, miškų išsaugojimas yra toks svarbus ir šiomis dienomis.

Šiuo metu Europos Parlamente rengiami du svarbūs miškininkystės dokumentai – nuomonė dėl Europos Sąjungos (ES) vaidmens siekiant išsaugoti pasaulio miškus bei Europos miškų strategija. Kadangi miškai užima beveik pusę ES ploto, o sektoriuje dirba daugiau nei 3 milijonai žmonių, ši sritis, neabejotinai, reikalauja ypatingo dėmesio dabartinių laikų kontekste. Šiame interviu kalbinome Juozą Oleką – Europos Parlamento narį, atsakingą už Europos Parlamento nuomonės dėl ES vaidmens išsaugant pasaulio miškus parengimą.

Miškai, miškininkystė ir visas miškų sektorius vaidina be galo svarbų vaidmenį ieškant tvarių sprendimų, siekiant atliepti daugelį šių laikų iššūkių. Europarlamentaras Juozas Olekas teigia, kad ES vidaus ir tarptautiniai įsipareigojimai, tokie kaip Europos žaliasis kursas, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai, Kioto protokolas, Paryžiaus susitarimas ir kiti, bus neįmanomi be pilno ir nuoseklaus miškų sektoriaus naudos klimatui, ekosistemai ir ekonomikai įvertinimo, todėl miškų sektoriaus klausimas labai aktyviai nagrinėjamas Europos Parlamente.

– Gerb. Juozai, Europos priešakyje ­­- ambicija įveikti klimato kaitą. Jūsų – Socialistų ir demokratų Europos Parlamente – grupė dar praėjusią kadenciją pristatė Europos žaliąjį kursą, kuris tapo vienu iš pagrindinių prioritetų ES politikoje. Kaip manote, ar ši miškų strategija atlieps Žaliąjį kursą ir suvienys ES šalių – narių pastangas siekiant veikti miškininkystės srityje?

Pradėti norisi nuo V. Krėvės Lapino. Paprastas ir puikus lietuviškas palyginimas kokią didžiulę reikšmę mūsų išgyvenimui turi gamta. Europos Sąjungoje miškų politika priklauso valstybių narių kompetencijai. Tai sukuria sudėtingą ir fragmentuotą ES miškų ir jų tvarkymo politikos aplinką, kuri turi tapti nuoseklesne ir geriau koordinuojama, atspindinčia ekologinį, ekonominį ir socialinį tvarumo ramsčius. Todėl Europos Parlamente siekiame sukurti stiprią, visa apimančią ir nepriklausomą ES miškų strategiją po 2020-ųjų, kuri integruotų holistinį požiūrį į tvarų miškų valdymą. Šis požiūris, grindžiamas ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo balansu, subalansuotų ir užtikrintų daugiafunkcinio miškų vaidmens pripažinimą ir tęstinumą, o ES miškų strategija taptų savarankiška politikos sritimi, neatsiejamai įtraukiama į Europos žaliąjį kursą. ES miškų strategija taip pat turi tapti ir tiltu tarp ES sektorinių ir nacionalinių miškų politikų.

– Bet ar pakaks veiksmų tik Europos Sąjungos vidaus politikoje, siekiant užtikrinti klimato kaitos stabdymo lyderystę Pasaulyje?

Ne, todėl ES planuoja aktyviai veikti globalios politikos aplinką, imdamasi veiksmų sustabdyti miškų naikinimą pasaulyje ir skatinti ne tik miškų atsodinimą ir įveisimą, bet ir tvarų miškų išteklių valdymą. Šį klausimą nagrinėju rengiamoje nuomonėje apie ES vaidmens stiprinimą saugant pasaulio miškus.  Dokumente pripažįstame miškų daugiafunkciškumą ir drauge pažymime, kad žemės ūkio vaidmuo auga, nes didėjant pasaulio gyventojų skaičiui reikalinga gaminti daugiau maisto. Todėl būtina užkirsti kelią netvariam žemės naudojimui ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Būtina skatinti tvariai, nekertant ilgamečių, ne pramoninių miškų, pagamintų prekių vartojimą, įvesti į ES importuojamų produktų, kurie buvo pagaminti nenaikinant miškų, ženklinimo ir sertifikavimo sistemą, ir užtikrinti kad miškų išsaugojimo aspektas būtų įtraukiamas į ES prekybos sutartis ir kitus susitarimus. 

– Paminėjote miškų kirtimą. Miškų kirtimas ir produkcija vis dar užima svarbią dalį ne tik ES šalių ekonomikose (kaip Vokietija ar Švedija), bet ypatingai aktualu ir trečiosiose Pasaulio šalyse. Kokias pagrindines priežastis įvardintumėte, siekiant sumažinti miškų naikinimą už ES ribų?

Svarbi priežastis, dėl kuriuos trečiosiose šalyse masiškai kertami miškai, yra siekis „atlaisvinti“ žemės plotus, kuriuose būtų galima užsiimti žemės ūkio veikla, ypač augalininkyste. Savo pranešime pabrėžiu, jog būtina tolesnė pažanga kuriant ir įgyvendinant ES baltyminių augalų strategiją, taip užtikrinant baltyminių augalų auginimą ES ir sumažinant paklausą importui iš trečiųjų šalių, kadangi ši mūsų paklausa skatina miškų kirtimą trečiosiose pasaulio šalyse. Norint sumažinti tokius miškų kirtimus taip pat būtina plėtoti novatorišką, efektyvesnį ūkininkavimą ES ir už jos ribų, siekiant padidinti augalų derlius, bei mažinti maisto švaistymą nuosekliai visoje maisto grandinėje. Šiuos klausimus reikėtų spręsti teikiant techninę pagalbą trečiosioms šalims, bendradarbiaujant visais lygiais ir perduodant ES sukauptas žinias ir gerąją patirtį.

– Pabaigai, ore tvyro klausimas: kai kurie pernelyg aršūs aplinkosaugininkai sakytų, jog natūraliai augantys ir nevaldomi miškai yra geriausias būdas veikti. Ar pritariate šiai nuomonei?

Svarbu suvokti, kad tvariai valdomi miškai yra privalumas, o ne silpnybė. Tvarkingai prižiūrimi miškai padeda išvengti didelių nelaimių, su kurių pasekmėmis pasaulis susiduria ypatingai dažnai. Tvarus miškų valdymas – ypač svarbus veiksnys užtikrinant ne tik klimato kaitos švelninimą per miškų „sugeriamą“ anglį, bet ir, pavyzdžiui, gerina miškų atsparumą masiniams gaisrams, kurie klimato kaitos sąlygomis tampa ypač dažni. Klimato pokyčių švelninimas yra svarbi miškų funkcija, tačiau miškai neturėtų būti laikomi tik anglies dioksido absorbentais. Todėl būtina pabrėžti tvaraus miškų valdymo svarbą ir ES, ir trečiosiose šalyse.

ES reikalinga plataus užmojo ir tvirta ES miškų strategija, bei aiški ir veiksmais pagrįsta pozicija dėl miškų išsaugojimo trečiosiose šalyse. Turi būti suderintas holistinis požiūris į miškus, miškų sektorių ir įvairias jų teikiamas viešąsias gėrybes. Miškai ir miškų sektorius gali teikti vis didesnį indėlį į klimato kaitos švelninimą, aplinkosaugą, žmonių gerovės užtikrinimą, žiedinės ekonomikos kūrimą.

Juozas Olekas yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas.

Daugiau naujienų:

English version »

prenumeruokite

Naujienas apie veiklą Europos Parlamente

Mūsų svetainėje naudojame slapukus

Norėdami tęsti naršymą, patvirtinkite, kad sutinkate su slapukų rinkimu šioje svetainėje.