Jau šią vasarą Europos Sąjungoje turi būti įteisintas universalus mobiliųjų telefonų ir kitų nedidelių prietaisų kroviklis, ketvirtadienį pareiškė Europos Parlamentas (EP). Nors didžiosios informacinių technologijų gigantės šiai idėjai nepritaria, žmonių ir Žemės intresai šiuo metu yra prioritetas, teigia EP narys J. Olekas.
Priimtoje rezoliucijoje (582 balsai už, 40 prieš, 37 susilaikė) EP ragina imtis skubių veiksmų šia linkme, kurie pasitarnautų vartotojams, o kartu leistų sumažinti elektronikos atliekų kiekį. Kartu siūloma įpareigoti suderinti ES naudojamus belaidžius kroviklius, kad jie tiktų įvairiems mobiliesiems prietaisams, taip pat atskirti prietaisų ir kroviklių įsigijimą, kad nereikėtų pirkti naujų kroviklių su kiekvienu nauju įrenginiu. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo imtis veiksmų, kad dėl to nepadidėtų kainos.
Vartotojų tendencijos per pastaruosius dešimt metų rodo, kad vis daugiau vartotojų turi po kelis prietaisus, o kai kurių radijo įrenginių, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, naudojimo ciklas sutrumpėjo. Senesni įrenginiai dažnai pakeičiami ne dėl poreikio, bet tik dėl to, kad laikomi pasenusiais, jie nebeatnaujinami. Dėl to atsiranda papildomų elektroninių atliekų, įskaitant kroviklius. Vartotojai vis dar gauna skirtingus kroviklius pirkdami naujus skirtingų gamintojų prietaisus ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik gauti naują kroviklį, net kai perka naują to paties gamintojo mobilųjį telefoną. Pabrėžiame, kad belaidžio įkrovimo technologijos naudojimas teikia papildomą naudą, pvz., mažina elektronikos atliekų kiekį.
Europos Parlamento narys Juozas Olekas
Raginame Komisiją imtis priemonių, kad būtų kuo geriau užtikrintas skirtingų belaidžių kroviklių funkcinis suderinamumas su įvairiais mobiliojo radijo ryšio įrenginiais. Atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą pristatyti „Žaliąjį susitarimą“, pabrėžiame, kad nedelsiant turime imtis priemonių, siekiant Europoje skirtingus įrenginių kroviklius pakeisti universaliu krovikliu, kuris aptarnauti galėtų daugiau nei vienos specifinės rūšies įrenginį ir ženkliai sumažintų aplinkai kenksmingų atliekų skaičių. Nors didžiosios informacinių technologijų gigantės šiai idėjai nepritaria, dėl akivaizdaus pelnymosi, kuris vartotojams kainuoja papildomus pinigus, o Žemei – klimato kaitą bei globalinį atšilimą, mes siekiame ir sieksime ginti mūsų piliečių interesus ir planetos gerovę.
Europarlamentarai taip pat ragina siekti gausesnio kabelių ir kroviklių surinkimo bei perdirbimo. Jie pažymi, jog per metus pasaulyje susidaro apie 50 mln. metrinių tonų elektronikos atliekų, o vienam asmeniui vidutiniškai jų tenka daugiau nei 6 kg. Europoje 2016 m. susidarė 12,3 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų – po 16,6 kg vienam gyventojui. Sausį priimtoje rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso EP paragino iš esmės sumažinti gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai, efektyviau naudoti išteklius ir vengti atliekų.
