COVID-19 pandemija parodė, jog ES privalo turėti didesnių galių sveikatos krizių įveikimo srityje. Tai pažymėjo europarlamentarai diskusijoje dėl būsimos ES visuomenės sveikatos strategijos. Europos ateities konferencijoje ES sutartys turi būti peržiūrėtos, o dalis sveikatos politikos klausimų – perduota Europos Sąjungos kompetencijai, teigia EP narys Juozas Olekas.
Diskusijoje su sveikatos apsaugos eurokomisare Stella Kyriakides ir ES Taryba europarlamentarai pabrėžė būtinybę išmokti COVID-19 krizės pamokas. Daugelis teigė, kad būtina suteikti ES gerokai stipresnį vaidmenį visuomenės sveikatos srityje. ES politika turi apimti priemones, skirtas užtikrinti vaistų ir apsaugos priemonių prieinamumą, taip pat paramą moksliniams tyrimams, pažymėjo Europos Parlamento (EP) nariai.
Europos Parlamento narys Juozas Olekas dar birželį inicijavo europarlamentarų iniciatyvą dėl stipresnės Europos sveikatos. Grupė kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami inicijuoti reikalingas diskusijas Europos ateities konferencijos metu, siekiant dalį sveikatos politikos subsidiarumo perduoti Europos Sąjungai.
Diskusijos dėl Europos sveikatos strategijos yra sveikintinos bei džiugu, kad jos pasiekė ir Europos Parlamentą. COVID-19 krizės metu išryškėjo daugelis sistemos spragų, kurias spręsti privalome ilgalaikiame kontekste. Viena jų – visuomenės sveikatos krizė. Žinių ir resursų, mokslinių tyrimų, žvalgybos koordinavimas, vienodų standartų užtikrinimas, efektyvi prevencija ir greita reakcija – tai kryptis, kurios link Europa turi žengti artimiausiu dešimtmečiu.
Žinoma, vien diskusijų nepakanka, tad Europos Parlamente jau kurį laiką buriame palaikymą artėjančiai Europos ateities konferencijai, kurios metu palaikysime poziciją, jog dabartinis sveikatos politikos subsidiarumo principas turi būti peržiūrėtas ir atnaujintas ES sutartyse, dalį atsakomybių ir įrankių perduodant Sąjungai.
7 iš 10 europiečių mano, kad sveikatos apsauga turėtų būti stipresnė visos ES lygmeniu, tad imamės šio uždavinio. Tikiuosi, kad tiek Komisija, tiek Taryba šiam klausimui taip pat suteiks prioritetą, siekiant ne tik apsisaugoti nuo panašių grėsmių, kaip ištikusi pandemija, bet ir iš esmės perkeldami visuomenės sveikatą į kitą lygį.
socialdemokratas Juozas Olekas
Pabrėžę, kad pandemija dar nesibaigė, europarlamentarai ragino užtikrinti, kad ES šalių sveikatos sistemos būtų veiksmingesnės ir geriau koordinuojamos. Politikų teigimu, nė viena šalis negali pavieniui susitvarkyti su tokia pandemija kaip COVID-19.
Dalis EP narių taip pat ragino sustiprinti Europos sveikatos agentūras, tokias kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir Europos vaistų agentūrą (EMA). Kiti siūlė sukurti Europos sveikatos sąjungą, kurioje būtų nustatyti būtiniausi ES standartai.
Nors pagrindinė atsakomybė už visuomenės sveikatą, ypač sveikatos apsaugos sistemas, priklauso ES šalims, ES vaidina svarbų vaidmenį gerinant visuomenės sveikatą, užkertant kelią ligoms ir jas valdant, mažinant pavojaus sveikatai šaltinius ir derinant valstybių sveikatos strategijas.
EP nuosekliai remia bendros ES visuomenės sveikatos politikos sukūrimą, o rezoliucijoje dėl ES biudžeto peržiūros po 2020 m. bei ekonomikos atkūrimo plano europarlamentarai primygtinai pareikalavo, kad būtų sukurta nauja atskira Europos sveikatos programa. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija (EK) pateikė naujosios kartos ES atkūrimo plano pasiūlymą, kuriame numatyta 9,4 milijardo eurų vertės „EU4Health“ programa 2021–2027 metais.