Europos Parlamento (EP) ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio biudžeto. EP pavyko užtikrinti papildomus 16 mlrd. eurų svarbioms ES programoms.
Derybos dėl ES daugiametės finansinės programos ir naujų nuosavų ES biudžeto išteklių truko dešimt savaičių. Paketas, dėl kurio liepą sutarė ES valstybių vadovai, padidės 16 mlrd. eurų: 15 mlrd. eurų papildys programas, skirtas kovai su COVID-19 pandemija, taip pat būsimos europiečių kartos galimybėms bei europinėms vertybėms stiprinti. Papildomas milijardas eurų užtikrins lankstumą sprendžiant ateities krizes. EP pavyko tris kartus padidinti lėšas programai „EU4Health“, taip pat skirti daugiau lėšų programai „Erasmus+“ bei užtikrinti, kad nuolat didėtų mokslinių tyrimų programos „Europos horizontas“ finansavimas.
„Šiandien Europos Parlamentas bei Taryba susitarė dėl ilgamečio 2021-2027 biudžeto. Džiaugiuosi, kad mums pavyko biudžetą padidinti 16 milijardų eurų, kurie bus skiriami ypatingai svarbioms ES vykdomoms programoms. Taip pat, asmeniškai džiaugiuosi, kad #EU4Health fondą pavyko padidinti net tris kartus, rezultate skiriant 5,1 mlrd. eur. Toliau kovojame už stipresnę Europos sveikatą“
Socialiniame tinke „Facebook“ rašė europarlamentaras Juozas Olekas
EP prioritetas derybose buvo užtikrinti, kad svarbiausios programos nebūtų finansuojamos per mažai, nes tai pakenktų ES įsipareigojimams ir prioritetams, visų pirma kovoti su klimato kaita ir plėtoti skaitmeninimą. Papildomos lėšos daugiausia atkeliaus iš baudų, kurias įmonės moka už ES konkurencijos teisės pažeidimus. Europarlamentarai jau daugelį metų reikalavo, kad šios lėšos liktų ES biudžete.
Derybininkai taip pat sutarė, kad
ekonomikos atsigavimo fondui pasiskolintų lėšų grąžinimas ateityje
neturėtų vykti esamų ES investicijų programų sąskaita, taip pat dėl to
neturėtų reikšmingai didėti valstybių įmokos į ES biudžetą. Todėl EP
derybininkai parengė teisiškai įpareigojantį naujų nuosavų išteklių
įdiegimo planą, kuris įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą. Jame nuo
2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų
prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido
importu, nuo 2024 m. – skaitmeninis mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių
sandorių mokestis bei finansinis įnašas, susijęs su įmonių sektoriumi
arba nauja bendra pelno mokesčio baze.
Nors ekonomikos atsigavimo priemonė
„Naujosios kartos ES“ yra grindžiama Sutarties dėl ES veikimo 122
straipsniu, kuriame Europos Parlamento vaidmuo nenumatytas, derybininkai
sutarė, kad trys svarbiausios ES institucijos kartu vertins lėšų
naudojimą ir užtikrins jo skaidrumą, o EP su Taryba kartu spręs dėl
galimybių nukrypti nuo anksčiau sutartų planų. Numatyta ir nauja EP ir
Tarybos „konstruktyvaus dialogo“ procedūra, kuri leis abiem
institucijoms vertinti su minėta priemone susijusių teisės aktų projektų
poveikį biudžetui.
Sutarta patobulinti klimato ir
biologinės įvairovės stebėjimo metodiką tam, kad bent 30 proc. visų ES
biudžeto bei „Naujosios kartos ES“ išlaidų būtų skirta klimato kaitos
mažinimo tikslams, taip pat 7,5 proc. metinių išlaidų nuo 2024 m. ir 10
proc. nuo 2026 m. būtų skirta biologinės įvairovės tikslams. Savo ruožtu
vienas iš daugiamečio ES biudžeto prioritetų bus skatinti lyčių lygybę,
kartu atliekant išsamų poveikio vertinimą ir programų stebėseną.
Šį preliminarų susitarimą dar turės patvirtinti ES Taryba, EP pirmininkas ir frakcijų vadovai, taip pat EP Biudžeto komitetas ir visas Parlamentas.
