Pirmoji – EP plenarinėje sesijoje buvo patvirtinta pozicija dėl vadinamųjų „Pusryčių“ direktyvų, apibrėžiančių medaus, vaisių sulčių, uogienių ir pieno miltelių pakuočių ženklinimo bei jų gamybos procesus. Šie pakeitimai ir vartotojams, ir gamintojams padės užtikrinti produktų kokybę, maistinę vertę, atsekamumą bei tikrumą.Pagrindiniai siūlomi „Pusryčių“ direktyvų pakeitimai:
• kuriama medaus atsekamumo sistema, kuri padės kovoti su padirbto medaus problema;
• sugriežtos taisyklės dėl medaus kaitinimo ir filtravimo;
• reikalaujama nurodyti vaisių kilmės šalį ant sulčių ir uogienių pakuočių;
• bus privaloma medaus mišinių etiketėse nurodyti medaus kilmės šalį ir tikslius sudėties procentus mišinyje.Europos Komisijos pasiūlymas dėl medaus direktyvos juda teisinga kryptimi, nes jame yra reikalaujama nurodyti šalį, kurioje surinktas medus.
Tačiau man, kaip bitininkui ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentui, buvo be galo svarbu užtikrinti, kad medaus mišinių etiketėse būtų nurodoma ir medaus kilmės šalis, ir tikslūs sudėties procentai mišinyje. Džiaugiuosi, kad mano pastangos davė vaisių ir Europos Parlamento pozicijoje aiškiai pasakoma, jog medaus mišinių etiketėse reikia nurodyti tikslią medaus kilmę – šalį ir procentus mišinyje. Taip pat bus sukurtos sistemos, kurios užtikrins medaus, kaip produkto, atsekamumą bei suteiks vartotojams patikimumą. Medaus sektorių taip pat lydi sukčiavimo problema. Europos Komisija nustatė, kad net 46 proc. importuojamo medaus galimai yra padirbta. EP nutarimu, bus sugriežtos taisyklės dėl medaus kaitinimo ir jo filtravimo.Apgaudinėjami vartotojai ir keliamas pavojus ES gamintojams, susiduriantiems su nesąžininga produktų, kurių sudėtyje yra neteisėtų pigių ingredientų, konkurencija. Turime užtikrinti rinkoje parduodamų produktų kokybę.Kalbant apie vaisių sultis ir džemus bei pieno miltelius be laktozės, turime užtikrinti, kad naujos direktyvos apimtų naujas technologijas, naujus vartotojų norus ir poreikius bei naujas produktų rūšis. Produktai su mažiau cukraus ir palankesni sveikatai ingredientai yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau neturėtume siūlyti pakeitimų tik vardan pakeitimų. Reikalavimai pakeisti gamybos technologijas turėtų būti pagrįsti aiškiu maistinės produktų vertės padidinimu, įvertinant poveikį produktų kainoms.Antroji – Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitetas priėmė nuomonę dėl naujų augalų veisimo technologijų. Kaip AGRI komiteto narys ir šios nuomonės šešėlinis pranešėjas, esu įsipareigojęs padėti mūsų ūkininkams tvariai pasiekti Žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų tikslus. Turime užtikrinti, kad bitės ir kiti žemės ūkio funkcionavimui būtini apdulkintojai būtų apsaugoti nuo kenksmingų pesticidų ir cheminių medžiagų, kad liktų pakankamai žemės biologinei įvairovei ir ekosistemų gerinimui, kad mūsų piliečių vartojamas maistas būtų saugus. Tuo pačiu metu turime užtikrinti tvarų maisto grandinės veikimą, stiprinti Europos aprūpinimo maistu saugumą ir suverenumą, taip pat sudaryti sąlygas ūkininkams, įskaitant smulkius, vidutinius ir jaunus ūkininkus, išlaikyti savo ūkius ekonomiškai gyvybingus.Naujos veisimo technologijos iš esmės skiriasi nuo GMO. Genetiškai modifikuotuose produktuose, sukurtuose naudojant transgenezės metodą, į augalo genomą įtraukiami kitų organizmų genai. Genų redagavimas, kuriuo grindžiami naujieji metodai, koreguoja jau esamą genomą.Pagrindiniai nuomonės punktai:
• nutarta leisti ES ūkininkams ir mokslininkams naudoti naujas technologijas;
• supaprastinome sistemą, leidžiančią naudoti taip išveistas veisles;
• į sprendimų priėmimo procesą įtraukėme Europos maisto saugos tarnybą;
• kol kas ekologiniuose ūkiuose genų redagavimo būdu išgautų veislių nebus galima naudoti, tačiau Komisija turėtų tai peržiūrėti po 7 metų;
• naujų augalų veisimo technologijų išgautų veislių nebus galima patentuoti. Kol kas nuomonė priimta tik AGRI komitete, ją dar koreguos Aplinkos komitetas ir ji bus svarstoma EP plenarinėje sesijoje.
