„Įstatymo viršenybė ir teismų nepriklausomumas tai mūsų – Europos parlamento ir Europos Sąjungos – vertybės. Aš esu liudininkas tos Sovietų agresijos tragišką 1991-ųjų sausio 13 naktį. Aš tuos beginklius, nukautus ir sužeistus žmones mačiau ir, kaip chirurgas, dalį jų operavau. Po ilgo teismo proceso, ilgo daugiausia dėlto, jog Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga, Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą – dar vienas naujas Rusijos kirtis mūsų demokratijai – šiems Europos sąjungos teisėjams, prokurorams bei tyrėjams iškeltos baudžiamosios bylos.
Jei mes tylėsim – kas bus kiti? Olandijos teisėsauga tirianti MH-17 tragediją ar Jungtinės Karalystės teisėsauga tirianti Skripalių apduojimą? Dabar yra lemiamas momentas ir mes turime tarti savo žodį, kad jokia trečia šalis, įskaitant Rusiją, negali daryti įtakos Europos teismų sprendimams ir gąsdinti teisingumą vykdančių pareigūnų. Europos teisėjų tarybos tinklas tą padarė labai aiškiai. Dabar mūsų eilė. Todėl kviečiu palaikyti pateiktą rezoliuciją”
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre teigė socialdemokratas Juozas Olekas.
Pastaba redaktoriams:
2019 m. kovo 27 d., Vilniaus apygardos teismas priimė sprendimą vadinamoje „Sausio 13-osios byloje”, kurioje Dmitry Yazov, Mikhail Golovatov, Vladimir Uschopchik ir 64 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai buvo pripažinti kaltais dėl atliktų karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmoniją, dėl jų vaidmens Sovietų agresijos metu 1991 m. sausio 13-ąją, Vilniuje.
Į priimtą Lietuvos teismo sprendimą Rusija reagavo neigiamai, Rusijos Dūma teigė, kad šis sprendimas yra politiškai motyvuotas bandymas perrašyti istoriją, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė nepaliksianti šio Lietuvos teismo sprendimo be tolimesnių Rusijos veiksmų.
Tarp 2018 liepos bei 2019 balandžio mėnesių Rusijos federacijos tyrimų komitetas inicijavo baudžiamasias bylas prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, kurie dalyvavo ir priimė sprendimus „Sausio 13-osios byloje”, remiantis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 299 ir 305 straipsniais, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už „nekalto asmens sąmoningą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn“ ir už „akivaizdžiai neteisėtos bausmės paskyrimą“.
