Teisės viršenybės padėtis Lenkijoje ir Vengrijoje toliau blogėja, todėl ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų, įspėjo Europos Parlamentas (EP). Privalu užtikrinti, kad šios valstybės nesukurtų precedentų, keliančių grėsmę ne tik šalių piliečiams, bet ir visai Sąjungai, teigia EP narys Juozas Olekas.
Priimtoje rezoliucijoje (446 balsai už, 178 prieš, 41 susilaikė) europarlamentarai reiškia susirūpinimą, kad ES Tarybos klausymai su šių šalių atstovais „nėra rengiami reguliariai, struktūriškai ir atvirai“. Jie ragina Tarybą pateikti konkrečias rekomendacijas minėtoms valstybėms ir nurodyti jų įgyvendinimo terminus. Kartu europarlamentarai apgailestauja, kad jie nebuvo kviečiami dalyvauti klausymuose ir teikti siūlymus, nors būtent EP inicijavo procedūrą pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį.
Parlamentas taip pat ragina Europos Komisiją imtis visų priemonių siekiant „panaikinti aiškų pavojų, kad Lenkija ir Vengrija gali šiurkščiai pažeisti pamatines ES vertybes“. Europarlamentarai siūlo imtis pagreitintų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, taip pat prašyti Europos Teisingumo Teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Parlamentas pakartoja savo raginimą nedelsiant sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių priežiūros mechanizmą, kuris įpareigotų kasmet atlikti nepriklausomą vertinimą, kaip kiekviena ES valstybė laikosi ES sutarties 2-ajame straipsnyje nustatytų vertybių ir jai skirtų rekomendacijų.
Prastėjanti demokratinė ir pilietinių teisių užtikrinimo situacija Vengrijoje bei Lenkijos Respublikoje neramina kaimynines šalis ir kelia pavojų visos Europos Sąjungos stabilumui. Demokratinės valstybės principas reiškia daug daugiau nei balsavimo teisių užtikrinimą bei populiariaisiais rinkimais išrinktą valdžią bei jos opoziciją. Demokratinėse šalyse valstybė taip pat turi užtikrinti ir socialinio susitarimo tarp piliečių ir valstybės egzistavimą ir jo gerbimą, tad piliečių teisės, teisės aktų leidėjų bei įgyvendintojų atskaitomybė tautai bei racionalumo principai turi būti gerbiami ne tik siekiant būti demokratine teisine valstybe, bet ir priklausyti Europos Sąjungos šalių blokui. Mūsų sąjunga grįsta pagarbos žmogaus orumui, laisvė, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir žmogaus teisių – įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – vertybėmis. Tai yra nustatyta ES sutartyje ir šalys, būdamos ES dalimi, privalo tai gerbti.
Atkreipiame dėmesį į didėjantį pavojų Vengrijoje bei Lenkijoje pažeisti šias susitarimo vertybes ir kvestionuoti šalių teisinių valstybių propagavimą. Taip pat, atkreipiame Tarybos dėmesį ir raginame dabartiniuose klausymuose apsvarstyti, kaip spręsti įtarimų dėl pagrindinių teisių pažeidimų Lenkijoje klausimą. Raginame Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant panaikinti aiškų pavojų, kad Lenkija ir Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama ES ir užtikrinti, kad šios valstybės nesukurtų precedentų, keliančių grėsmę ne tik šalių piliečiams, bet ir visai Sąjungai.
EP narys, socialemokratas Juozas Olekas
2018 m. rugsėjo mėn. EP pareikalavo, kad ES Taryba imtųsi priemonių užkirsti kelią Vengrijos valdžios institucijoms pažeidinėti ES pamatines vertybes. Parlamentarams susirūpinimą kėlė žodžio laisvės pažeidimai, grėsmė teismų nepriklausomumui, korupcija, neužtikrinamos mažumų teisės, taip pat migrantų bei pabėgėlių padėtis. Savo ruožtu 2017 m. gruodį Europos Komisija (EK) paragino ES imtis veiksmų dėl galimos grėsmės Lenkijos teismų nepriklausomumui, o 2018 m. kovą priimtoje rezoliucijoje EP pritarė, kad šalyje iškilo grėsmė teisės viršenybei.
Pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį, gavusi tokius įspėjimus, ES Taryba gali imtis nustatyti, ar šalyse išties yra kilusi grėsmė pamatinėms ES vertybėms. Prieš imdamasi konkrečių veiksmų Taryba privalo išklausyti kaltinamų šalių atstovus. ES Taryba surengė du klausymus su Vengrijos vyriausybe – 2019 m. rugsėjį ir gruodį. Lenkijos valdžia Tarybos akivaizdoje aiškinosi tris kartus tarp 2018 m. birželio ir gruodžio.
