Nepripažįstame A. Lukašenkos, raginame stabdyti „Nord Stream 2“ - Juozas Olekas
Juozas Olekas

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys

Juozas Olekas

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys

Nepripažįstame A. Lukašenkos, raginame stabdyti „Nord Stream 2“

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn

Europos Parlamentas (EP) įsipareigojo nepripažinti A. Lukašenkos Baltarusijos prezidentu po lapkričio 5 d., kai baigsis jo kadencija. Kitoje rezoliucijoje EP griežtai pasmerkė pasikėsinimą nužudyti A. Navalną cheminiu ginklu.

Rezoliucijoje, už kurią balsavo 574 europarlamentarai, prieš buvo 37, o susilaikė 82, EP ragina kuo greičiau surengti naujus laisvus ir sąžiningus Baltarusijos prezidento rinkimus, pasitelkiant tarptautinius stebėtojus. Kartu europarlamentarai palankiai vertina Koordinavimo tarybą, kaip laikiną žmonių atstovybę, ir remia taikų ir demokratinį valdžios pasikeitimą gerbiant šalies gyventojų teises.

Parlamentas smerkia Baltarusijos valdžios represijas prieš taikius protestuotojus, ragina nedelsiant nutraukti smurtą ir besąlygiškai paleisti visus sulaikytuosius, įskaitant Koordinavimo tarybos narius. Europarlamentarai taip pat smerkia besitęsiantį streikuotojų, Koordinavimo tarybos narių, opozicijos veikėjų, žurnalistų ir visuomenės aktyvistų bauginimą ir jėgos naudojimą prieš juos.

Parlamentas ragina ES Tarybą sekti Baltijos valstybių pavyzdžiu ir nedelsiant įvesti sankcijas visiems, atsakingiems už rinkimų rezultatų klastojimą ir represijas Baltarusijoje, įskaitant A. Lukašenką. Sankcijas raginama taikyti ir streikuojančius darbuotojus atleidžiantiems verslininkams bei Rusijos piliečiams, tiesiogiai dalyvaujantiems remiant A. Lukašenkos režimą. EP narių įsitikinimu, padėtis Baltarusijoje turi išlikti ES prioritetu, o Sąjunga turi vieningai ir nuosekliai į ją reaguoti.

„Pastarieji įvykiai Baltarusijoje pažadino viltį. Prieš tris dešimtmečius Lietuvoje mes taikiai protestavome prieš SSRS už savo laisvę ir demokratiją. Baltarusijoje matau buvusios situacijos panašumų. Deja, diktatorius Lukašenka ne tik atvirai klastojo rinkimų rezultatus, bet ir naudoja valstybės galias ir smurtą prieš Baltarusijos piliečius. Jis vis dar bando išlaikyti mandatą, kurio Baltarusijos žmonės jam nebesuteikė.

Turime nedelsdami veikti. Prieš trisdešimt metų Lietuvai buvo ypatingai svarbi užsienio šalių parama ir pagalba. Šiandien turime aiškiai pasakyti: įstatymų viršenybė, žmogaus teisės, žiniasklaidos laisvė ir laisvė saviraiškai yra pagrindiniai Vakarų demokratijos reikalavimai. Baltarusijos piliečiai reikalauja ne daugiau nei to, kas jiems priklauso – teisės valdyti savo valstybę ir rinkti jiems atstovaujančius lyderius, kurie dirbtų piliečiams, o ne prieš juos“, – teigia J. Olekas.

Europarlamentarai išskiria Baltarusijos moterų, kurioms vadovauja Sviatlana Cichanouskaja, Veranika Capkala ir Maryja Kalesnikava, ir jų rėmėjų indėlį išreiškiant teisėtus Baltarusijos žmonių reikalavimus. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis Baltarusijos gyventojų mano, jog S. Cichanouskaja yra tikroji prezidento rinkimų nugalėtoja.

„ES turėtų būti pavyzdys, padedant Baltarusijai po šios krizės tapti stipresnei ir demokratiškesnei. Be mūsų pagalbos Baltarusija galėtų būti labiau politiškai ir finansiškai veikiama kitų agresyvią politiką vykdančių valstybių – Rusijos ir Kinijos. Turime nedelsdami pasmerkti bet kokį smurto prieš taikius piliečius naudojimą trumparegiškiems diktatoriaus Lukašenkos interesams. Tuo pačiu, privalome visapusiškai gerbti Baltarusijos piliečių konstitucines teises. Galiausiai, būdami žmogaus teisių, laisvės ir demokratijos lyderiais pasaulyje, turime veikti ir taikyti sankcijas tiems, kurie priešinasi šiems prioritetams, ir užtikrinti, kad Baltarusijos piliečiams, kuriems mūsų visapusiška parama yra ypač svarbi, teiktume visą reikiamą pagalbą“, – teigia AFET pavaduojantis narys J. Olekas.

Parlamentas smerkia Rusijos hibridinį kišimąsi Baltarusijoje – vadinamųjų ekspertų ir patarėjų delegavimą į žiniasklaidos priemones, karines bei teisėsaugos tarnybas – ir ragina Rusiją nutraukti bet kokį slaptą ar atvirą kišimąsi į šalies vidaus reikalus. Europarlamentarai pabrėžia, kad A. Lukašenka neturi politinių ar moralinių įgaliojimų Baltarusijos vardu užmegzti kokių nors tolesnių santykių su Rusijos institucijomis, kurie keltų grėsmę šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

EP taip pat apgailestauja dėl to, kad Baltarusija jau atgabeno branduolinį kurą į pirmąjį Astravo branduolinės elektrinės reaktorių ir planuoja pradėti gaminti energiją lapkritį, neįgyvendinusi visų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų.

Kitoje ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje, už kurią balsavo 532 EP nariai, prieš buvo 84, o susilaikė 72, griežtai smerkiamas pasikėsinimas nužudyti Aleksejų Navalną cheminiu ginklu ir prašoma nedelsiant pradėti tarptautinį tyrimą. Europarlamentarai pažymi, kad pasikėsinimas nužudyti A. Navalną buvo dar vienas bandymas nutildyti jį ir kitus opozicijos veikėjus, taip pat atgrasyti opoziciją nuo įtakos vietos ir regioniniams rinkimams. Jų įsitikinimu, šis atvejis yra dalis platesnės Rusijos represinės vidaus politikos ir agresyvių jos veiksmų visame pasaulyje.

EP pabrėžia, kad cheminio ginklo naudojimas bet kokiomis aplinkybėmis yra smerktinas nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, ir prašo pradėti tarptautinį tyrimą. Parlamentas ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija ir patraukti atsakomybėn su nusikaltimu susijusius asmenis.

Europarlamentarai reikalauja, kad ES kuo greičiau sudarytų Rusijai taikytinų plataus užmojo ribojamųjų priemonių sąrašą ir sugriežtintų jau taikomas sankcijas, įskaitant tokias, kurios leistų remiantis A. Navalno fondo informacija įšaldyti korumpuotų asmenų turtą ES.

Parlamentas ragina skubiai iš naujo įvertinti ES ir Rusijos santykius, izoliuoti Rusiją tarptautiniuose forumuose, taip pat kuo skubiau priimti vadinamąjį Magnitskio aktą, kurį būtų galima taikyti tiek asmenims, tiek konkretiems Rusijos sektoriams. Europarlamentarai įsitikinę, kad ES valstybės turi laikytis vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose. EP taip pat ragina sustabdyti projektą „Nord Stream 2“.

Kartu europarlamentarai ragina ES Tarybą priimti strategiją, skirtą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms ir pilietinėms organizacijoms bei nepriklausomai žiniasklaidai remti. Europarlamentarai siūlo sudaryti daugiau galimybių jauniems rusams studijuoti ES ir vienoje iš narių įsteigti tam skirtą universitetą. Jie taip pat siūlo Tarybai pradėti pasirengimą būsimiems santykiams su demokratine Rusija ir priimti tam skirtą strategiją.

Daugiau naujienų:

Pranešimas Europos Parlamento nariams

Prieš dvejus metus, rugpjūčio 9 dieną, Baltarusijoje įvyko suklastoti prezidento rinkimai. Po jų prasidėjo Baltarusijos piliečių pasipriešinimas diktatūrai. Žmonės tikėjosi pokyčių, noriai

Susitikimas su Svetlana Tichanovskaja

Savaitgalį teko dalyvauti susitikime su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Tichanovskaja ir jos bendražygiais. Kalbėjomės apie sunkėjančią opozicijos ir apskritai demokratinės visuomenės padėtį

English version »

Mūsų svetainėje naudojame slapukus

Norėdami tęsti naršymą, patvirtinkite, kad sutinkate su slapukų rinkimu šioje svetainėje.