Šiandien Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį susitarimą– veiksmų gaires, kaip užtikrinti ES ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad pertvarka būtų visiems teisinga ir įtrauki. EP narys Juozas Olekas teigė, kad Lietuvai aktualiausi akcentai, kurie turi būti atspindėti susitarime – tiesioginių išmokų ūkininkams išlyginimas visoje Europoje bei reikiamos pagalbos užtikrinimas jauniems ūkininkams ir ūkininkaujančioms šeimoms.
„Europos žaliasis susitarimas yra mūsų nauja augimo strategija, skirta augimui, kuris daugiau duoda, nei paima. Juo remiantis parodoma, kaip keisti savo gyvenimo ir darbo, gamybos ir vartojimo būdą, kad gyventume sveikiau, o įmonės taptų novatoriškos. Visi galime prisidėti prie pertvarkos ir pasinaudoti galimybėmis. Veikdami pirmi ir sparčiai, padėsime savo ekonomikai tapti pasaulio lydere. Esame pasiryžę sėkmingai dirbti dėl šios planetos ir gyvybės joje – dėl Europos gamtos paveldo, biologinės įvairovės, savo miškų ir jūrų. Likusiam pasauliui parodydami, kaip būti tvariais ir konkurencingais, galėsime įtikinti kitas šalis imtis veiksmų kartu su mumis.“
sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen
„Mes atsidūrėme kritinėje klimato ir aplinkos padėtyje. Europos žaliasis kursas – tai galimybė pagerinti žmonių sveikatą ir gerovę pertvarkant mūsų ekonomikos modelį. Mūsų plane nurodyta, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, atkurti gamtinę aplinką, apsaugoti laukinę gyvūniją, sukurti naujų ekonominių galimybių ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę. Visiems tenka svarbus vaidmuo ir ši pertvarka apims visas pramonės šakas ir šalis. Be to, mūsų pareiga – užtikrinti, kad ši pertvarka būtų teisinga ir kad niekas neliktų nuošalyje laikantis Europos žaliojo kurso.“
pridūrė Vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas
„Džiaugiuosi, kad socialdemokratas Frans Timmermans ves šį gyvybingai reikalingą susitarimą Europos Komisijoje ir Sąjungoje. Mūsų planetos plaučiai yra miškai, o išgyvenimo šaltinis – tvari Žemė, iš kurios paimdami resursus, turime gerbti jos ribas ir limitus. Fenomenas, su kuriuo pasaulis susiduria šiuo metu yra tai, ko nei Europa, nei Pasaulis dar nematė. Naikinami, kertami ir nesustojamai liepsnojantys miškai, kurie aprūpina mus deguonimi, yra rimtame pavojuje.
po pristatymo Europos Parlamente teigė socialdemokratas Juozas Olekas
Juos šiuo metu kai kurie mato kaip dar vieną šaltinį, dar vieną pasipelnymo šaltinį, kuris mums, Europos piliečiams, gali kainuoti ateitį ir išgyvenimą. Darnus žemės ūkis yra ne tik siekis. Darnus žemės ūkis yra išgyvenimo šaltinis šimtams tūkstančių europiečių, ateitis daugeliui jaunų, ūkininkaujančių šeimų. Mūsų tikslas turi būti padėti ir paremti šeimos ūkius ir ūkininkus, kurių veikla ir kasdienis gyvenimas aprūpina maistu ir darbu ne tik šeimas ir pačius ūkininkus, bet ir ženkliai prisideda prie globalių ekologinių, socialinių ir ekonominių problemų ir krizių sprendimo.
Rengiant naująją bendrą žemės ūkio politiką ekologinės krizės realijas atitinkanti miškų strategija bei Europos skirtingų šalių ūkininkų ir žemės ūkio paramos išlyginimas turi tapti ne tik mūsų prioritetais, bet ir pagrindiniais akcentais Europos žaliajame susitarime”
Europos žaliasis kursas apima visus ekonomikos sektorius, visų pirma transportą, energetiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat plieno, cemento, IRT, tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę.
Siekdama į teisės aktus įtraukti politinį užmojį iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu, Komisija per 100 dienų pristatys pirmąjį Europos klimato teisės aktą. Kad įgyvendintų su klimatu ir aplinka susijusius tikslus, Komisija taip pat pristatys 2030 m. biologinės įvairovės strategiją, naująją pramonės strategiją ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, tvarių maisto produktų strategiją „Nuo lauko iki stalo“ ir pasiūlymus dėl netaršios Europos. Nedelsiant bus imtasi didinti 2030 m. Europos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, nustatant tikrovišką 2050 m. tikslo įgyvendinimo planą.
Kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai, reikės didelių investicijų. Apskaičiuota, kad norint pasiekti dabartinius 2030 m. klimato ir energetikos tikslus reikės 260 mlrd. EUR papildomų metinių investicijų, t. y. apie 1,5 % 2018 m. BVP. Šioms investicijoms reikės sutelkti viešąjį ir privatųjį sektorius. Kad padėtų patenkinti investavimo poreikius, 2020 m. pradžioje Komisija pristatys Tvarios Europos investicijų planą. Bent 25 % ilgalaikio ES biudžeto turėtų būti skirta klimato politikai, o Europos investicijų bankas – Europos klimato bankas – užtikrins tolesnę paramą. Kad privatusis sektorius prisidėtų prie žaliosios pertvarkos finansavimo, 2020 m. Komisija pateiks žaliojo finansavimo strategiją.
Kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu yra bendras siekis, tačiau ne visi regionai ir valstybės narės pradeda nuo to paties taško. Teisingos pertvarkos mechanizmu bus remiami tie regionai, kurie labai priklausomi nuo veiklos, kurios metu išskiriama labai daug anglies dioksido. Bus remiami piliečiai, kuriems bus sunkiausia prisitaikyti prie pertvarkos: jiems bus sudaromos galimybės pasinaudoti perkvalifikavimo programomis ir įsidarbinti naujuose ekonomikos sektoriuose.
2020 m. kovo mėn. Komisija pradės įgyvendinti Klimato paktą, kad suteiktų piliečiams galimybę išsakyti savo nuomonę ir prisidėti rengiant naujus veiksmus, dalijantis informacija, pradedant vykdyti vietos lygmens veiklą ir skleidžiant informaciją apie sprendimus, kuriais gali pasinaudoti ir kiti.
Pasaulinės klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemos turi būti sprendžiamos pasauliniu mastu. ES toliau sieks integruoti savo aplinkos apsaugos tikslus ir standartus į JT biologinės įvairovės ir klimato konvencijas ir stiprins savo žaliąją diplomatiją. Siekiant įtikinti kitas šalis dėti daugiau pastangų, bus pasitelkti G 7, G 20 forumai, tarptautinės konvencijos ir dvišaliai santykiai. Kad užtikrintų tvarumą, ES taip pat naudosis prekybos politika ir kurs partnerystes su kaimynėmis šalimis Balkanuose ir Afrikoje, kad padėtų joms vykdyti jų pertvarkas.
Pagrindiniai faktai
Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Kad galėtų išspręsti šią problemą, Europai reikia naujos augimo strategijos, kuria Sąjunga būtų pertvarkyta į modernią, veiksmingai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. nebebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nė vienas asmuo ir regionas nebūtų paliktas nuošalyje.
Europos Sąjunga jau pasiekė gerų rezultatų mažindama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu išlaikydama ekonomikos augimą. 2018 m. išmetamųjų teršalų kiekis buvo 23 % mažesnis nei 1990 m., o Sąjungos BVP per tą patį laikotarpį padidėjo 61 %. Tačiau reikia nuveikti daugiau. ES, naudodamasi savo didele patirtimi, pirmauja kuriant žaliąją ir įtraukią ekonomiką.
