Pasitraukimas iš Afganistano jau ne vienus metus buvo NATO sąjungininkų darbotvarkėje. Realybe virtę planai sukėlė aibę ginčų tiek dėl greitos Talibano pergalės, tiek dėl pasitraukimo techninio įgyvendinimo, tiek dėl to, ar apskritai buvo verta vykdyti operaciją Afganistane. Be viso to, kilo ir rimtesnių abejonių – ar Vakarai išlaikys Afganistano egzaminą, ar praras vienybę ir pasitikėjimą?
Panašu, kad tik labai nedidelė dalis aukštų kariškių, politikų ar kitų ekspertų ir pareigūnų tikėjosi, kad NATO sąjungininkų pasitraukimas iš Afganistano vyks taip chaotiškai. Itin greita Talibano pergalė šalyje sukūrė sudėtingą situaciją, kai genami panikos afganai veržėsi į Kabulo oro uostą, lipo ant kylančių lėktuvų, kariams atiduodavo savo kūdikius su viltimi, kad pastarieji užaugs Vakaruose. Daug diskusijų kėlė ir galima pabėgėlių krizė, bendradarbiavimas su Talibanu saugant Kabulo oro uostą ir jo prieigas. Šie ir kiti su pasitraukimu susiję klausimai opiausi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Pone Prezidente, suvaldykite savo sukurtą netvarką. Nustokite bėgti nuo jos. Mes vis dar kariaujame. Jūs „nebaigėte karo“, o tiesiog iš naujo suteikėte priešui pranašumą. Pulkite, išsikovokite pranašumą ir nesitraukite, kol visi mūsų piliečiai ir sąjungininkai nebus apsaugoti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Afganistane sunkiai sužalotas buvęs jūrų pėstininkas, respublikonų partijos kongresmenas Danas Crenshaw.
„Visiškai netinkamas Donaldo Trumpo administracijos susitarimas su Talibanu neįpareigojo Talibano nutraukti ryšių su „Al Qaeda“ ir neatsižvelgė į situaciją kitą dieną po mūsų pasitraukimo iš šalies. Įgyvendinant šį ydingą planą, esu nusivylęs, kad Joe Bideno administracija aiškiai ir tiksliai neįvertino greito Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimo pasekmių. Dabar mes matome siaubingus daugelio metų politikos ir žvalgybos nesėkmių rezultatus“, – oficialiame pranešime teigė įtakingas demokratas, Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bobas Menendezas, išlaikydamas daugumos partijos narių poziciją, jog dėl netvarkos Afganistane iš dalies kalta ir su Talibanu susitarusi D. Trumpo administracija.
Kritika Baltiesiems rūmams skriejo iš abiejų, nors pastaruoju metu ir labai susipriešinusių, didžiųjų šalies partijų. Respublikonų politikai kalbėjo apie apkaltą, reikalavo greitesnės prezidento reakcijos, didesnio atvirumo su kitomis šalies politinėmis institucijomis ir žiniasklaida. Demokratų politikai taip pat nebuvo švelnūs – piktintasi techniniu pasitraukimo įgyvendinimu, skambėjo raginimai į klausymus Senate kviesti aukščiausius Baltųjų rūmų pareigūnus, atsakingus už užsienio ir saugumo politiką.
Sudėtinga ir chaotiška karinė operacija, vidiniai nesutarimai – visa tai įžiebė diskusijas apie silpstančias Vakarų pozicijas pasaulyje, net tarp artimiausių sąjungininkų krentantį pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis ir galimas trintis tarp europiečių ir amerikiečių.
Juozas Olekas: ši patirtis – vienijanti
Europos Parlamento narys Juozas Olekas į įvykius Afganistane ir jų metu išmoktas pamokas žvelgė su viltimi, jog tai sustiprins Vakarus. Jo teigimu, ši patirtis gali pasitarnauti kaip sąjungininkus vienijantis veiksnys ir gera pamoka, o Lietuvos ir kitų NATO valstybių aukos ir investicijos nėra bevaisės.
Buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro teigimu, misija Afganistane pasiekė savo tikslą – už vienus didžiausių XXI amžiaus teroristinių išpuolių atsakinga „Al-Qaedos“ grupuotė beveik sunykusi, o pagrindiniai jos lyderiai – nukauti. Visgi, pasak J. Oleko, pasitraukimas iš Afganistano galėjo įvykti jau gerokai anksčiau: „Afganistanui buvo suteikta didelė pagalba, stabilizuota situacija ir pagerintos gyvenimo sąlygos. Turime prisiminti, kad praėjo 20 metų, kai ši operacija buvo vykdoma. Manau, trauktis reikėjo, bet šis momentas nebuvo pats geriausias, pasitraukimą reikėjo vykdyti anksčiau. Man pačiam 2013–2015 metais teko matyti Afganistano valdžios nusiteikimą ir ryžtą – jie buvo tvirtesni. Dabartinė situacija, kaip matome iš rezultato, rodo, jog šis nusiteikimas nusilpo ir buvusi Afganistano valdžia atsitraukė. Tikiu, kad ankstesnis misijos nutraukimas būtų buvęs sėkmingesnis.“
J. Oleko teigimu, misija Afganistane buvo naudinga kariams kaupiant patirtį, o Lietuvos indėlis į šalies plėtrą taip pat nebuvo betikslis: „Karine prasme, manau, kad tarnavę gali nusivilti dėl Talibano sugrįžimo, bet ir patiems kariams tai buvo didelės karinės patirties mokykla, to negalima pamiršti. Misija ir jos vykdymas prasmingi tiek Afganistanui, tiek Vakarams. Lietuvos indėlis taip pat žymiai pasitarnavo Afganistanui. Man teko keliolika kartų lankytis Afganistane ir kiekvieną kartą mačiau, kaip šalis keičiasi. Lietuva taip pat žymiai prisidėjo prie šių teigiamų pokyčių tiek finansine, tiek administracine prasme.“
Europos Parlamento nario teigimu, šis pasitraukimas, priešingai negu teigia kritikai, neturėtų turėti didelės neigiamos įtakos santykiams tarp Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų, netgi atvirkščiai – tokia patirtis gali sustiprinti jų sąveiką: „Manau, šis sprendimas buvo priimtas bendrai tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek NATO formatu sąjungininkai kalbėjosi dar tada, kai man teko dirbti Lietuvos krašto apsaugos ministru. Tuo metu kalbėjome apie misijos užbaigimą ir nuo tada prabėgo penkeri metai. Buvome įsitikinę, kad sprendimas dėl pasitraukimo turi būti priimtas ir vykdomas.“
„Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos – manau, kad ši patirtis tikrai nebus kažkokia atskirties kibirkštis, bet kaip tik dar labiau suvienys. Kartais sudėtingos padėtys ir situacijos suvienija labiau nei kartu patiriamos sėkmės. Viliuosi, kad iš šios situacijos ir pačios misijos pasimokė visi – tiek Vakarai, tiek Talibanas“, – teigė J. Olekas.
Europarlamentaro teigimu, viena esminių pamokų gali būti tai, kad negalime visur pritaikyti Vakaruose priimtinų standartų: „Turime geriau suprasti, kad pasaulyje egzistuoja labai skirtingos kultūros, ir mes negalime visko bandyti suvienodinti pagal Vakarų demokratiją ir standartus. Kolonizacija istorijoje jau parodė, kokių rezultatų tokie siekiai gali suteikti. Gerbdami žmogaus teises, o jas laikome universaliomis, turime pripažinti, kad žmonės turi teisę gyventi pagal savo kultūrą ir organizuotis atitinkamai. Šie skirtumai visuomet išliks. Matome, kad ir Vakaruose nuolat kyla diskusijų, kaip turėtume organizuoti savo demokratijas ir valstybes. Bet kokiu atveju, turime būti visuomet pasirengę ištiesti pagalbos ranką visiems, kuriems ji reikalinga.“
Andžejus Pukšto: Vakarai bus „testuojami“
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento Andžejaus Pukšto, įvykiai Afganistane sukels naujų išbandymų Vakarams, tačiau nevertėtų rimtai abejoti sąjungininkų vienybe ar tarpusavio pasitikėjimu. Jo teigimu, tai gera proga Vakarams pergalvoti savo užsienio ir saugumo politiką, mat užsidaryti tarp savo sienų vis labiau globaliame pasaulyje mums taip pat nepavyks.
A. Pukšto teigimu, atsitraukimas iš Afganistano parodė Vakarų silpnumą, ir tai gali lemti susidūrimus su nedemokratiškomis jėgomis kituose pasaulio regionuose: „Dabar labai sunku prognozuoti tolimesnę įvykių eigą. Aš nekalbu vien apie Afganistaną. Jeigu taip trumpai ir supaprastintai kalbėtume, tai Vakarai bus „testuojami“ demokratijos priešininkų kituose regionuose, kitose srityse. Ko gero, mes netrukus ir pamatysime tą „testavimą“.
Pasak A. Pukšto, vertinant tiek pačią misiją Afganistane, tiek pastarųjų savaičių įvykius reikia žvelgti giliau į pačią Vakarų užsienio politikos paradigmą. Vakarai jau kelis dešimtmečius dalyvauja ginant demokratinį pasaulį ir su tuo susiję klausimai ypač sudėtingi: „Tas demokratinio pasaulio ir demokratinių vertybių gynimas vyksta įvairiuose pasaulio kraštuose, įvairiuose regionuose. Pasakyti, kiek jis sėkmingas ir pragmatiškas, be galo sudėtinga. Šiame kontekste to paties galima klausti ir dėl Irako, kaip elgtis su Iranu ir ar išvis reikalinga žmogaus teisių monitoringo ir apsaugos sistema.“
Visgi, VDU docento teigimu, Vakarams izoliuotis nepavyks: „Greičiausiai neišeis Vakarams užsidaryti ir užsiimti savo reikalais. Pasaulis pasidarė pernelyg globalus, kad būtų galima žiūrėti tik savo vietinių reikalų. Ko gero, ir saugumo koncepcija neleis to daryti. Besirūpinant savo saugumu, panašu, neišeis žiūrėti vien savo valstybės sienų.“
A. Pukšto teigimu, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europoje jau prasidėjusios diskusijos dėl transatlantinių santykių ateities ir pasaulio saugumo struktūros: „Aš manyčiau, kad pačiose Jungtinėse Valstijose bus spaudimas J. Bidenui patikslinti savo užsienio saugumo ir politikos viziją. Kitas didelis klausimas yra NATO ateitis; NATO vizijos aptarimas jau kelis kartus buvo eskaluojamas labai stipriai. Kartu, ko gero, bus kalbama ir apie santykius tarp Jungtinių Valstijų bei Europos. Šį klausimą jau ne sykį bandė iškelti Emmanuelis Macronas, panašu, kad ši diskusija Europoje – neišvengiama. Tarp Vokietijos politinių lyderių klausimai dėl NATO ateities, dėl saugumo dabartinėje rinkiminėje kampanijoje tikrai nėra nustumti – negali sakyti, kad vokiečiai diskutuoja vien tik apie vidinius reikalus.“
Kalbėdamas apie spekuliacijas dėl ginčų tarp Vakarų partnerių ir transatlantinių santykių ateitį A. Pukšto taip pat nebuvo linkęs visko piešti tamsiomis spalvomis. Jo teigimu, panašu, kad šiuo metu išgyvename lūžio tašką, – pamatysime, kiek Vakarai gali būti vieningi: „Yra tam tikrų ženklų, kad jie gali būti vieningi. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, nepaisant „Brexito“, noras dalyvauti pasaulio saugumo stiprinimo procese. Yra tam tikrų optimistinių žingsnių, rodančių, kad po sunkumų Vakarai galės „perkrauti“ situaciją. Ko gero, reikės atsakyti į klausimą, koks yra NATO vaidmuo. Gal bus pasiūlyta kokia nors nauja formuluotė? Čia galima kalbėti ir apie NATO išplėtimą, o gal kaip tik šalia NATO kursis kokių nors naujų iniciatyvų“, – teigė VDU docentas A. Pukšto.
Autorius Justinas Kulys – skaitykite daugiau DELFI
