2019-2020 METŲ APŽVALGA
Juozas Olekas
Europos Parlamento narys
Prabėgo pirmieji darbo metai Europos Parlamente. Tęsdami įtemptą kovą už socialinę Europą visiems susidūrėme su rimtomis COVID-19 sukeltomis krizėmis. Kviečiu susipažinti kaip sekėsi dirbti pirmaisiais metais ir kas laukia toliau.
Pasirinkite sritį
- EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, pagrindinis narys;
- Delegacija ryšiams su Panafrikos parlamentu, pagrindinis narys;
- Delegacija EURONEST parlamentinėje asamblėjoje, pagrindinis narys;
- Užsienio reikalų komitetas, pavaduojantis narys;
- Saugumo ir gynybos pakomitetis, pavaduojantis narys;
- Delegacija ryšiams su Baltarusija, pavaduojantis narys;
- Delegacija AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, pavaduojantis narys;
- Delegacija ryšiams su NATO parlamentine asamblėja, pavaduojantis narys;
- EURONEST socialinių reikalų, užimtumo, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininkas;
- Grupės „Už stipresnę sveikatą Europos Sąjungoje” įkūrėjas;
- „Tvarių kailių forumo” pirmininkas;
- Klimato kaitos, bioįvairovės ir tvarios plėtros intergupės darbo grupės „Tvarus žemės ūkis, maisto sistemos ir bitininkystė“ pirmininkas;
- „Žemės naudojimo ir maisto politikos” intergrupės pirmininkas;
- Klimato kaitos, bioįvairovės ir tvarios plėtros integrupės narys;
- „Išmaniųjų kaimų” intergupės narys;
- „Bioįvairovės, medžioklės ir kaimo vietovių” intergrupės narys;
- Alergijų ir astmos interesų grupės narys.
Įvadinis žodis
Mielieji,
Prabėgo pirmieji metai, kaip dirbu Jūsų išrinktu Europos Parlamento (EP) nariu. Neslėpsiu, kad šie metai man tiek profesiškai, tiek asmeniškai buvo pilni naujų iššūkių ir pokyčių. Nors užsienio politika po darbo septyniose Lietuvos Vyriausybėse nebuvo naujas dalykas, bet nauja perspektyva – atstovauti ne tik Lietuvos, bet visos Europos piliečiams – buvo nauja. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti artimą ryšį su Jumis – Lietuvos žmonėmis, turėjome galimybes susitikti ne tik čia Briuselyje, kur kviečiau vizituotojų grupes iš Lietuvos pamatyti EP kasdienybę, bet taip pat ir mano organizuotose konferencijose tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje.
Pirmieji metai prabėgo labai greitai, o kiekvienos savaitės skrydžiai į Briuselį ar Strasbūrą bei atgal į Lietuvą tapo nauju gyvenimo ritmu. Tiesa, nors ir laiko šeimai ar laisvalaikiui liko daug mažiau, nors ir dienos prasideda su aušra ir baigiasi saulei seniai nusileidus, kai ką pavyko nuveikti.
Europos Parlamente nuo išrinkimo dirbau kaip pilnas narys Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, taip pat įsiliejau į daugelį kitų komitetų ir delegacijų, kaip delegacija ryšiams su Panafrikos Parlamentu bei EURONEST Parlamentinė asamblėja.
Šie metai buvo pilni iššūkių visai Europai – užklupusi COVID-19 pandemija paaštrino socialinę, ekonominę ir sveikatos krizes, su kuriomis kovoti Europos Sąjungos (ES) mastu turėjome nedelsdami. Taip pat, prieš mūsų akis ir daugiametė ES finansinė perspektyva, kuri apibrėš kaip atrodys ateinančių 7 metų ES biudžetas. Per šią kadenciją toliau dirbau Sveikatos politikos temomis, siekiame, kad nedelsiant suteiktume prioritetą kovai su vėžiu, retomis ligomis ir iš esmės stiprintume visų ES piliečių sveikatą.
Kviečiu skaityti mano trumpą ataskaitą, ką pavyko įgyvendinti per pirmuosius darbo metus ir kas laukia priešakyje.
Statistika
Pirmaisiais metais dalyvavau 1829-iuose balsavimuose Europos Parlamento plenarinėse sesijose, uždaviau 16 rašytinių klausimų Europos Komisijai, 14 kartų kreipiausi į kolegas EP narius plenarinių posėdžių metu ir parengiau 44 detalius paaiškinimus dėl balsavimų. Nedalyvavau 6% plenarinių sesijų balsavimuose, kadangi buvau išvykęs atstovauti Europos Sąjungai oficialiose delegacijose bei komandiruotėse.
Žemės ūkis
Nors žemės ūkis ir kaimo plėtros politika man nebuvo nauja sritis, bet darbas šiame komitete atvėrė visai naujas perspektyvas. Per pirmuosius darbo metus turėjau galimybę parengti Europos Parlamento nuomonę dėl ES veiksmų saugant pasaulio miškus. Šiame dokumente suderinome senųjų vertingųjų miškų išsaugojimą ir efektyvų miškų valdymą valant, kertant ir atsodinant, apibrėžėme žemės ūkio miškininkystės sąvoką. Taip pat, teikiau įvairias pataisas svarstomiems dokumentams. Dėmesį skyriau Bendrosios žemės ūkio politikos pereinamajam laikotarpiui, siūlant per du metus išlyginti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Mūsų S-D grupėje siūliau pataisas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento dėl aktyvaus ūkininko sąvokos, siekiant pusiausvyros remiant „tikruosius“ ūkininkus, ir drauge sudarant sąlygas ūkininkams užsiimti kita papildoma veikla. Taip pat teikiau pataisas dėl Europos miškų strategijos, pabrėžiant tvaraus ir efektyvaus miškų valdymo svarbą, o teiktose pataisose dėl EP nuomonės dėl žaliojo kurso finansavimo, akcentavau papildomo biudžeto skyrimą žemės ūkiui įgyvendinant naujus reikalavimus, svaresnės paramos ūkininkams. EP plenarinėse sesijose kreipiausi į kolegas dėl tiesioginių išmokų ES ūkininkams išlyginimo, dėl taisyklių užtikrinimo transportuojant gyvūnus Europoje bei augalų patentavimo, pabrėžiant selekcijos svarbą.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai darbai nesustojo. Organizavau du nuotoliniu būdu vykusius Žemės naudojimo ir maisto politikos intergrupės renginius – diskusijas su Europos Komisaru F. Timmermans, ir su Žemės ūkio generalinio direktorato vadovu W. Burtscher. Metų eigoje taip pat susitikau su žemės ūkio sektoriaus atstovais. Su Žemės ūkio rūmų nariais aptarėme Bendrosios žemės ūkio politikos reformą, su Lietuvos jaunaisiais ūkininkais pradėjome iniciatyvas jaunimo prieigai prie žemės palengvinti. Su Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų organizacija aptarėme kailių sektoriaus svarbą, o su Lietuvos daržovių augintojų organizacijos atstovais – pagalbos priemones. Susitikime su kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” atstovais aptarėme kooperacijos skatinimo būtinybę. Dažnai susitinku su smulkiais ūkininkais, kurių problemoms skiriame ypatingą dėmesį.
Galiausiai, 6 kartus raštu kreipiausi į Europos Komisiją, siekdamas išsiaiškinti kokių veiksmų komisija imasi įvairiose, su Žemės ūkiu ir aplinkosauga susijusiose srityse.
Užsienio politika
Europos Parlamente aktyviai įsitraukiau į užsienio reikalų komiteto veiklą, tapau saugumo pakomitečio nariu. Taip pat prisijungiau prie gerai man pažįstamos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Tapau delegacijos ryšiams su Baltarusija bei EURONEST, delegacijos dirbančios su rytų kaimynystės šalimis – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, nariu. EURONEST delegacijoje buvau išrinktas Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos Socialinių reikalų komiteto pirmininku.
Šalia Lietuvos EP nariams įprastinio rytų kaimynystės vektoriaus, pradėjau dirbti dvejose delegacijose dirbančiose su Panafrikos Parlamentu, bei su AKR (Afrikos, Karibų, Ramiojo vandenyno šalys) – ES jungtine parlamentine asamblėja.
Šios delegacijos yra labai svarbios siekiant pasidalinti su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis geriausia Europos patirtimi, suprasti šių valstybių iššūkius, skatinti gerą valstybės valdymą, bei reikiamą politinių ir ekonominių reformų vykdymą. S-D grupė įvertino mano rytų kaimynystės žinias ir patirtį – paskyrė būti mūsų politinės grupės atstovu atsakingu už pranešimus dėl santykių su Moldova ir su Kazachstanu.
Saugumo pakomitetyje atstovavau S-D grupę ruošiant pranešimą dėl dirbtinio intelekto ir tarptautinės teisės gynybos srityje. Buvau vienas iš iniciatorių ruošiant EP rezoliucijas smerkiančias Rusijos valdžios vykdomą Molotovo-Ribentropo pakto neigimą, bei Rusijos Federacijos veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius.
Šalia šių pagrindinių temų pateikiau eilę pataisų pranešimams dėl situacijos Baltarusijoje, dėl ES šalių karinio bendradarbiavimo (PESCO), dėl atominio ginklo neplatinimo ir kitų.
Per pirmus EP darbo metus skaičiau pranešimus eilėje užsienio konferencijų – AKR Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos susitikime Ruandoje, EURONEST susitikime Sakartvele, Jaltos tarptautiniame forume Ukrainoje, Tarp-parlamentinėje konferencijoje skirtoje Bendrajai Užsienio ir Saugumo politikai Kroatijoje. Deja dalį kitų planų teko nukelti dėl 2020 metų pradžioje prasidėjusios pandemijos protrūkio.
Veiksmai dėl COVID-19
Naujasis dešimtmetis prasidėjo visiems netikėtai. Visą pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija privertė ne tik nedelsiant užtikrinti visiems teisingą ir gyvybiškai reikalingą visuomenės sveikatos apsaugą, bet ir susimąstyti apie tai, kaip veikia mūsų socialinės apsaugos sistemos. Virusas Europoje tapo puikia proga iškilti populistiniams lyderiams, kas kovą su iškilusiomis sveikatos, ekonomine bei socialine krizėmis pavertė tik dar sudėtingesne.
Europos Sąjunga tapo lyderė pasaulyje, pažabojant ne tik viruso plitimą, bet ir su juo susijusias pasekmes. Ėmėmės ryžtingų veiksmų Europos Sąjungos visuomenės sveikatos sektoriams sustiprinti ir socialiniam bei ekonominiam protrūkio poveikiui sumažinti. Telkiame visas turimas priemones, kad padėtume valstybėms narėms koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Taip pat teikiame objektyvią informaciją apie viruso plitimą ir veiksmingas pastangas jį stabdyti. Žvelgdami į tolimesnius veiksmus privalome užtikrinti, kad pasirodžius COVID-19 vakcinai nesusidurtume su dar viena problema – jos trūkumu. Mokslininkai teigia, kad geriausiu atveju vakcinai pasirodžius 2021-ųjų vasarą, maksimalus galimas dozių skaičius sieks 8 milijardus.
Turint omenyje, kad vakcinaciją bus reikalinga pakartoti bent 2 kartus, maksimalus paskiepytų žmonių skaičius galės siekti 4 milijardus. O tai išryškina bėdą, jog daugiau nei 3,8 milijardo žmonių negalės prieiti prie vakcinos.
Taip pat, siekiant paskatinti Europos atsigavimą, apsaugoti gyvybes, pragyvenimo šaltinius ir darbo vietas, siūlome 2,4 trln. EUR vertės ekonomikos gaivinimo planą, pagrįstą tvirtu ir šiuolaikišku ES biudžetu tvaresnei ir teisingesnei Europai.
Galiausiai, ėmiausi asmeninės iniciatyvos ir Europos Parlamente pradėjau burti europarlamentarų grupę už stipresnę ES sveikatą. Turime gerai išmokti šios krizės pamokas ir artėjančioje Europos ateities konferencijoje koncentruotis į visuomenės sveikatos stiprinimą bei dalies kompetencijų sveikatos srityje perdavimą Europos Sąjungai.
Lietuvos prioritetai
Jau kurį laiką Europos lyderiai, šalių – narių vadovai, Europos Parlamentas bei Komisija diskutuoja, kaip turėtų atrodyti ilgametis Europos Sąjungos biudžetas 2021-2027. Nesutarimų, žinoma, kilo daug, ypatingai po COVID-19 sukeltos krizės ir reikalingų priimti sprendimų. Europos Vadovų Tarybai pasiekus susitarimą dėl ilgamečio biudžeto projekto turime jam pritarti Europos Parlamente. Deja, Vadovų Tarybai iš biudžeto pašalinus ypatingai svarbų finansavimą socialiniams bei sveikatos klausimams, su tokiu biudžeto projektu nesutiksime, kol nebus skirtas reikalingas dėmesys piliečių socialinei ir sveikatos gerovei.
Apmaudu, kad kai kurioms šalims – narėms vis turime priminti apie Europos Sąjungos solidarumo principą. COVID-19 kiekvienai šaliai – narei smogė skirtinga jėga, tad labiau nukentėjusių šalių piliečiams padėti privalome, tai mūsų pareiga ir atsakomybė.
Taip pat, didelį dėmesį skyriau ir esamų prioritetų išlaikymui ir biudžeto didinimui kitose perspektyvoje – Erasmus+ programa aukštojo mokslo mobilumui, tiesioginių išmokų išlyginimas ūkininkams ir Bendroji žemės ūkio politika, tolimesniam darbų tęsimui RailBaltica projekte ir daugeliui kitų.
Taip pat, didelio dėmesio sulaukė ir Mobilumo paketas, kuris buvo patvirtintas šiais metais. Siekėme užtikrinti, kad naujos mobilumo taisyklės Europoje padėtų ir tarnautų tiek vairuotojams, tiek vežėjams. Rasti trapų balansą tarp vairuotojų ir jų darbdavių buvo ypatingai sudėtinga, bet kokiu atveju visuomet laikėmės pozicijos, kad privalu užtikrinti padorias gyvenimo ir socialinės apsaugos sąlygas vairuotojams, bet taip pat užtikrinti, kad sąžiningai veikiančios vežėjų įmonės galėtų ir toliau sklandžiai tęsti savo veiklą.
Galiausiai, neseniai įvykę Baltarusijos prezidento rinkimai sulaukė ne tik didelio pasipriešinimo šalies viduje, bet ir kaimyninių šalių bei Europos Sąjungos kritinio vertinimo. Europos Parlamente ne tik palaikome Baltarusijos žmones ir jų reikalavimus, bet, taip pat, nuo lapkričio 5-osios A. Lukašenkos nebe pripažinsime Baltarusijos prezidentu.
Sveikatos politika
Kaip medikų bendruomenės narys ir gydytojas pagal profesiją, nuo sveikatos apsaugos politikos nenutolau. Europos Parlamente aktyviai organizavau konferencijas apie psichikos sveikatą, vėžį ir užkrečiamas ligas. Lietuvoje – apie Europos Komisijos ambiciją pažaboti vėžį ir Lietuvos kryptį šioje kovoje. Įvykusių renginių metu diskutavome ne tik apie vėžio ir retų ligų problematiką, bet taip pat ir apie Europos Sąjungos sveikatos stiprinimą. Deja, šiuo metu sveikatos politika vis dar yra maža dalis integruotos politikos kitose, didžiosiose ES politikos srityse. Atkakliai siekiu, kad sveikata pati taptų politikos sritimi ir ES galėtų vaidinti svarbesnę rolę jos formavime.
Mokslininkai, akademikai ir specialistai teigia, kad stipresnis koordinavimas ir ES kompetencijų sustiprinimas sveikatos politikos srityje ne tik užtikrintų geresnę sveikatos apsaugos kokybę visiems ES piliečiams, bet, taip pat, būtų pigiau, nei kiekvienos šalies sukurta sveikatos apsaugos sistema.
Būtent dėl šių priežasčių Europos Parlamente subūriau europarlamentarų iš 14 šalių grupę „Už stipresnę sveikatą Europos Sąjungoje“, su kuriais drauge siekiame, kad visuomenės sveikatos apsauga taptų stipresnė visoje ES, o dalį kompetencijų šalys – narės galėtų perduoti koordinuoti Europos Sąjungai.
Su įkurta grupe kreipėmės į Europos Tarybą bei Europos Komisiją, prašydami šioms diskusijoms suteikti ypatingą dėmesį artėjančios Europos ateities konferencijos perspektyvoje, o vykstančių konsultacijų metu pradėti ES sutarčių keitimo iniciatyvą, perduodant dalį sveikatos apsaugos politikos kompetencijų Europos Sąjungai.
Galiausiai, rimtą dėmesį skyriau ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Organizuotų renginių ar diskusijų EP metu akcentavau šios sveikatos apsaugos srities svarbą ir tinkamo dėmesio poreikį. Deja, bet Europos Komisijos programoje sveikata minima tik keliose vietose. Žinoma, būdamas medicinos bendruomenės nariu, džiaugiuosi didelėmis ambicijomis visos Sąjungos mastu kovoti su vėžiu, šio ryžto reikėjo jau ilgą laiką. Kita problema, prieš kurią negalime užmerkti akių, yra psichologinė pagalba žmonėms, kuri ypatingai COVID-19 yra gyvybiškai svarbi.
Europos socialistų partija
Praėjusiais metais buvau paskirtas Europos Socialistų Partijos prezidiumo nariu, kuriame susitinkame ir diskutuojame visai Europai svarbiais klausimais. Per praėjusius metus aktyviai dirbome ne tik siekiant įgyvendinti mūsų pasiūlytus tikslus, kurie buvo įtraukti į Europos Komisijos programą, kaip Europos Žaliasis kursas, bet taip pat dirbdami ir socialinėmis temomis, kaip Europos minimalaus atlyginimo iniciatyva.
Diskutavome bei teikėme pasiūlymus ir ilgametei ES finansinei perspektyvai, kurioje asmeniškai akcentavau žemės ūkio ir tiesioginių išmokų išlyginimo, aukštojo mokslo ir laisvo studentų pasirinkimo studijoms visoje Europoje bei lygiavertės partnerystės su Afrika užtikrinimo prioritetus.
Nedelsdami turėjome reaguoti ir į COVID-19 sukeltą krizę, siekdami atliepti ne tik kilusius iššūkius, bet ir galimas problemas ateityje, siūliau koncentruotis į stipresnės Europos sveikatos kūrimą, siekiant dalį šalių – narių kompetencijų perduoti Europos Sąjungai.
Taip pat, akcentavau ir kovos su retomis ligomis svarbą, džiaugiuosi, kad į šią iniciatyvą buvo atsižvelgta ir ji buvo įtraukta į vieną iš Europos Socialistų Partijos pozicijų.
Be abejo, dėmesį skyrėme ir svarbiems Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Afrikos šalimis klausimams. Kuriant naują bendradarbiavimo strategiją akcentavau, kad bendradarbiavimas turi būti grįstas lygiavertiškumu, o ne paramos siuntėjo ir gavėjo principu.
Galiausiai, įvykus Baltarusijos prezidento rinkimams nedelsdami atkreipėme dėmesį į ilgametę problemą ir vis kylančią įtampą šalies viduje. Išreiškėme palaikymą Baltarusijos žmonėms ir nedelsdami pradėjome megzti ryšius su socialdemokratiniais politiniais judėjimais Baltarusijoje, siekdami bendradarbiauti ir prisidėti visomis priemonėmis, kurios galėtų būti veiksmingos.
Džiaugiuosi, kad mūsų – Europos socialistų partijos – programinės nuostatos po Europos Parlamento rinkimų tapo vienos iš svarbiausių šios Europos Parlamento kadencijos prioritetų.
Naujienos
Pranešimas Europos Parlamento nariams
Susitikimas su Svetlana Tichanovskaja
Juozas Olekas tapo Lietuvos europarlamentarų klubo pirmininku
Europos Sąjungos gynybos stiprinimo klausimais stovime vietoje
Karas Ukrainoje skatina atsigręžti į Baltarusiją
