Europos Sąjungos ūkininkai išgyvena ypatingai sudėtingą laikotarpį, pažėrusį jiems daug naujų iššūkių, su kuriais teks kovoti ir ateityje. Nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ne tik sutrikdė žemės ūkio gamybą Europos aruode, bet ir sukėlė energetikos krizę, kuri ūkininkams atsiliepia smarkiai padidėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų, kuro ir kitų žaliavų kainomis. Kiekvienais metais Europos Parlamentas parengia rezoliuciją dėl ateinančių metų ES biudžeto gairių, kurioje pabrėžia sritis ir problemas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio ir finansavimo. Rezoliucijos projektą rengia Biudžeto komitetas, atsižvelgdamas į kitų komitetų pateiktas nuomones, kuriose jie išryškina savo kuruojamų sričių pozicijas, problemas ir poreikius. Šiemet, rengiant rezoliuciją dėl 2024 m. biudžeto, aš buvau paskirtas pagrindiniu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešėju, atsakingu už šią nuomonę. Po kelis mėnesius trukusio darbo, vasario 28 d. vykusiame komiteto balsavime, nuomonė buvo patvirtinta didele balsų persvara – už balsavo 37, prieš – 4 nariai, 5 susilaikė.Savo pasiūlyme raginome teikti papildomą paramą ūkininkams valstybėse narėse, kuriose mokamos mažiausios tiesioginės išmokos, siekiant sustiprinti jų gebėjimą atlaikyti infliacijos spaudimą ir padidėjusias sąnaudų kainas, ypač atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir ypač šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.Džiugu matyti, kad mūsų atkaklumas keliant išmokų suvienodinimo klausimą, turi poveikį. Kadencijos pradžioje pasipriešinimas konvergencijai buvo didesnis – dabar galime matyti, kad vis daugiau komiteto kolegų pradeda suprasti mūsų poziciją.
Daugiau skaitykite: https://ukininkopatarejas.lt/…/raginimas-didinti…/
